Mano ispudziai Saarlande

    .... Ä¯sikÅ«rusi Europos centre,

turi daugiausia kaimynių iÅ¡ visų ES Å¡alių: ji ribojasi net su 9 valstybÄ—mis.  Rytuose su Lenkija ir ÄŒekija, pietuose - su Austrija ir Å veicarija, pietvakariuose - su PrancÅ«zija, Liuksemburgu, Å¡iaurÄ—s vakaruose, - Belgija ir Olandija (Nyderlandais), o Å¡iaurines jos dalies  krantus skalauja Å iaurÄ—s ir Baltijos jÅ«ros, be to, Jutlandijos pusiasalyje eina siena su Danija.  Vokietija lyg tiltas tarp jurines Europos vakaru dalies ir Vakaru kontinento, tarp siltu Pietu ir saltos Siaures.

     Sausumos sienų ilgis sudaro 3621 km.

     KraÅ¡tovaizdis : nuo Å iaurÄ—s ir Baltijos jÅ«rų iki Alpių kalnų pietuose Vokietijos salis driekiasi Å iaurÄ—s Vokietijos žemuma, Vidurio Vokietijos kalnais ir plynaukÅ¡tÄ—mis, Pietvakarių Vokietijos kalnagÅ«briais Reino aukÅ¡tupyje, Pietų Vokietijos Alpių prieÅ¡kalnÄ—mis ir Bavarijos AlpÄ—mis.

     Å iaurinÄ™ VokietijÄ… sudaro ledynmecio laikais susiformavusi žemuma (Å iaurÄ—s Vokietijos žemuma, žemiausias taÅ¡kas 3,54 m žemiau jÅ«ros lygio). Pietų Vokietijoje - Alpiu kalnai. 55% Vokietijos ploto užima žemÄ—s Å«kio naudmenos. 30% teritorijos apaugusi miÅ¡kais. Keliams ir pramoninÄ—s paskirties žemei tenka 10%. Vokietijoje naudingųjų iÅ¡kasenų yra nedaug, bet iÅ¡kasama daug rusvosios ir akmens anglies. Apie 10% Vokietijos gyventojų - užsienieÄiai. Didžiausi miestai: Berlynas, Miunchenas, Frankfurtas prie Maino, Hamburgas, Kelnas, Å tutgartas, Dresdenas, Leipcigas.

    Veliava. Vokietijos konstitucijoje nustatytos valstybinÄ—s vÄ—liavos spalvos yra juoda-raudona-auksinÄ—. Å iuolaikinÄ—s Vokietijos trispalvÄ—s vÄ—liavos kilmÄ— aiÅ¡kinama dvejopai. Pasak vienų, iÅ¡ Å¡ių spalvų uniformÄ… vilkinÄių universitetų studentų sudaryti savanorių daliniai kovÄ—si su Napoleonu. Kitų teigimu, Å¡ios spalvos - juoda, raudona ir auksinÄ— (schwarz-rot-gold) - yra paimtos iÅ¡ karaliÅ¡kojo Sventosios Romos imperijos herbo. Å iaip ar taip, Å¡ios spalvos tautinÄ—mis vokieÄių spalvomis imtos laikyti XIXa. pirmojoje pusÄ—je, kai Vokietijoje  prasidÄ—jo sÄ…jÅ«dis dÄ—l Å¡alies suvienyjimo. PirmÄ… kartÄ… Å¡iÄ… vÄ—liavÄ… visos Vokietijos vÄ—liava pripažino 1848m. Å¡alies Konstitucija parengÄ™s Frankfurto parlamentas. TaÄiau tais metais vieninga vokieÄių valstybÄ— taip ir nesusikÅ«rÄ—, tad ir Å¡i vÄ—liava negavo oficialaus statuso. VÄ—liau net suvienijus Å¡alį jos vÄ—liava dar ne kartÄ… keitÄ— savo pavidalÄ… ir tiktai 1949m. atkÅ«rus Vokietijos valstybingumÄ… buvo įteisinta ir Å¡i trispalvÄ—.

      Vokietijos himnas (vok.: Lied der Deutschen – vokieciu daina) – oficialus Vokietijos valstybinis himnas nuo1949m. Muzikos autorius – Josefas Haidnas jį paraÅ¡Ä— 1797m. Austrijos imperatoriui Pranciskui II. IÅ¡ pradžių vadinosi „Kaizerio daina" (vok.: Kaiserlied). 1841m. Augustas Henrikas Hofmanas fon Falerslebenas (August Heinrich Hofmann von Fallersleben) himnui paraÅ¡Ä— žodžius „Vokietija aukÅ¡Äiau visko“ (Deutschland über alles). Visas eilÄ—raÅ¡tis buvo giedamas nuo 1922m., kai giesmÄ— tapo oficialiu Vokietijos himnu, iki 1945m. Nuo1949 m. buvo naudojama tik muzika. Nuo 1989 m. Rytu ir Vakarų Vokietijų susijungimo giedamas tik treÄias posmas. Himno eilių pirmame posme yra eilutÄ—s „Nuo Maso iki Memelio (liet.: Nemuno)“.

     VFR himnu po susivienijimo paskelbta treÄia 1841 metais Augusto Henriko Hofmano sukurtos dainos "Lied der Deutschen" strofa (Heidno muzika):

       Einigkeit und Recht und Freiheit
       für das deutsche Vaterland!
     Danach laßt uns alle streben
     brüderlich mit Herz und Hand!
     Einigkeit und Recht und Freiheit
     sind des Glückes Unterpfand.
     Blüh im Glanze dieses Glückes,
     blühe, deutsches Vaterland!

Plotas

356978 kv. km

Gyventojų skaiÄius  

82.424.609 ( 2004).                   82.515.990 (2006).

Gyventoju tankis

230,9  1  zm. kv.km(2004)           234 1 zm. kv.km (2006)

Sostine

Berlynas 3.387.701 (2004).        3.378.280 (2006).

Kalba 

vokieÄių

Gyvenimo trukmÄ—, vyrų    

72,9 m.

Gyvenimo trukmÄ—, moterų 

79

Ilgiausios upÄ—s 

Reinas 865 km, ElbÄ— 808 km, ),Dunojus (647 km), Mainas (524 km), VÄ—zeris (440 km).

Didžiausi ežerai 

Bodenas (538,5 kv.m), Müritco (110,3 kv.m), Chymzė (82 kv.m)

Salos   

R. Fryzų salos, Helgolando salos (Šiauries jūra), Fėmano sala (Baltijos jūra), Riugeno sala, Usedomo sala

AukÅ¡Äiausios virÅ¡ukalnÄ—s  

Cugšpicė, kalnas Wettersteingebirge 2962 m, Vokietijos pietuose

 Laikas   

Vidurio Europos (MEZ) tarp Lietuvos ir Vokietijos  +1 valanda Lietuvoje. Pavasario laikas nustatomas kovo pabaigoje, rudens laikas lapkricio pabaigoje.

Atstumas nuo šiauriausio šalies taško (Sylt sala) iki labiausiai į pietus nutolusio taško (Allgauer Alpen) - 876 km. Atstumas nuo labiausiai į vakarus nutolusio šalies taško (Selfkant) iki rytinio taško (Lausitzer Neise) - 640 km

Klimatas   

Vidutinis ir jurinis : vasaros siltos iki karstu,  ziemos gana saltos, taciau ilgai isliekanciojo salcio periodo su sniegu bei gruodu, isskyrus Alpes, nera. Vyrauja vÄ—sus,debesuotas,drÄ—gnas. Krituliu pakanka istisus metus, taigi, - santykinis dregnumas gana aukstas, vejas vietomis siltas, tropinis.

Oras Frankfurte

http://www.derreisefuehrer.com/weather/455/city_weather/Europa/Frankfurt-am-Main.html