Trumpai apie kai kuriuos miestus ziurekite apacioje, po zemelapiu , apie kai kuriuos issamiau rasite, paspaude nuorodas desineje

Frankfurtas prie Maino (vok. Frankfurt am Main)  yra  penktasis pagal dydį  Vokietijos mietsas, ( plotas 248,31 km²), ketvirtasis pagal dydi Europos aerouostas,  Europos Centrinio Banko bustine bÅ«stinÄ— bei Vokietijos finansų centras.  Jame gyvena 648 tÅ«kst. gyventojų, tankumas -  2 611 žmonių/km².(2005). Miestas yra Hessen  žemÄ—je, abiejose  Main upÄ—s pusese. Frankfurte/M  gyvena apie 175 skirtingų tautybių žmonių. Dauguma  imigrantų yra iÅ¡ Turkijos, Italijos, Jugoslavijos.  IlgÄ… laikÄ… Frankfurte vyravo protestantai. TaÄiau, XIX a. mieste apsigyveno didelis kiekis kataliku, ir dabar apie 45% gyventojų yra protestantai, o katalikai sudaro 37%. Kitos religijos sudaro 18% - tai musulmonai ir zydai. Frankfurte yra pirma pagal dydį bendruomenÄ— Vokietijoje po Berlyno.  PietinÄ—je miesto dalyje yra Frankfurto miesto miÅ¡kas, -  didžiausias miÅ¡kas Vokietijoje, esantis mieste.

Atendornas - miestas Vokietijoje, Vestfalijoje, Olpės apskrityje. 500 m virš jūros lygio. Senovėje buvoHanzos miestas.

Atzendorf - miestas Sachsen - Anhalt. 1 700 gyv. (2000 m.), 3500 gyv. (1930). Plotas apie 21 km². Praeityje Äia veikÄ— anglies ir druskos kasyklos.

Bad Mergenthaimas (Bad Mergentheim) (iki 1926 Mergenthaimas) - miestas Baden - Viurtemberg  žemÄ—je, Main - Tauber apygardoje. Gyventoju mieste - 22 393. Mergenthaimas minimas kronikose jau 1058 , kaip grafų Hohenlochu rezidencija. Å i giminÄ— didesnÄ™ savo žemių, esanÄių aplink MergenthaimÄ…, dalį XIII amžiuje padovanojo Teutonu ordinui.  1340  Mergenthaimas gavo miesto teises. 1525, sekuliarizavus Teutonų ordinÄ… Prusijoje, Mergenthaimas tapo didžiojo magistro rezidencija, ir ja iÅ¡liko iki 1809, kai  galutinai paleido ordinÄ… Napoleonas.

 Bona (vok. Bonn) - Nordrhein - Westfalen regiono  miestas pietvakarinÄ—je salies dalyje. 1949 - 1990 jis  buvo Vokietijos Federacines Respublikos sostinÄ— ir iki 1999m.  vyriausybÄ—s rezidencijos vieta. Å iuo metu tai tarptautinių organizacijų ir kai kurių federacijos įstaigų bÅ«stinÄ—, vienas iÅ¡ mokslo tyrimų institucijų centrų sioje  žemÄ—je. Jam priklauso ketverios sritys, susidariusios is didesniu ar mazesniu miestu: Auerbergo, Bonos - Kastelo, Bonos centro, Busdorfo, Venusbergo, Tanenbuso, Endenicho, Ippendorfo, Dotendorfo, Jukesdorfo, Gronau, Dransdorfo, Graureindorfo, Kesenicho, Lesenicho - Mesdorfo, Popelsdorfo, NordÅ¡tato, Riotgeno, ZiÅ«dÅ¡tato,  VestÅ¡tato. Oficialus puslapis internete: www.bonn.de

Niurnbergas (vok. Nürnberg) - miestas pietuose, Bavarijos žemėje. 500 tūkst. gyventojų (2005 m.).http://www.nuernberg.de/internet/portal/index.html

Wiesbaden (Visbadenas) - miestas Reino dešiniajame krante. Nuo 1945 m. Hessen žemės sostinė. http://wiesbaden.tk/

Esenas - Ruro srities centras. http://www.essen.de/ , http://www.kulturhauptstadt-europas.de/start/php

Diuseldorfas (vok. Düsseldorf) - miestas Nord Rein - Vestfalijos žemÄ—s sostine, jame gyvena 574 066 gyventojai (2004m.). Plotas - 217 m².Diuseldorfas iÅ¡sidÄ—stÄ™s Žemutinio Reino lygumo viduryje, didžiaja dalimi deÅ¡iniajame Reino  krante, kur į vienÄ… iÅ¡ Reino atÅ¡akų įteka Düssel upelis, kuris ir davÄ— miestui vardÄ…. Kairiame Reino krante yra Oberkassel, Niederkassel,Heerdt ir Lörick kvartalai.PirmÄ… kartÄ… raÅ¡ytiniuose Å¡altiniuose paminÄ—tas 1135 m. kaip Düseldorp. Naujaisiais laikais miestas formavosi kaip sunkiosios pramonÄ—s centras, taÄiau dabar vyrauja paslaugos.

Erfurtas (vok. Erfurt) - Tiuringijos žemÄ—s sostinÄ—. 202,6 tÅ«kst. gyventojų (2005). IÅ¡sidÄ—stÄ™s prie Geros (Gera) upÄ—s, yra tarptautinis oro uostas. PramonÄ—: maÅ¡inų gamyba, chemijos, baldų, avalynÄ—s, poligrafijos. Erfurte vyksta tarptautinÄ—s gÄ—lių parodos. Yra medicinos akademija. BažnyÄios: gotikine katedra (XII-XV a.), Severijos bažnyÄia (XIII-XIV a.), dominikonų bažnyÄia (XIV-XV a.). Daug namų iÅ¡ gotikos, renesanso ir baroko epochų (XV-XVIII a.).

Hale (vok. Halle, pilnai - Halle an der Saale) - miestas Saksonijos - Anhalt  žemÄ—je. 243 tÅ«kst. gyventojų (2001). IÅ¡vystyta maÅ¡inų gamyba, chemijos, poligrafijos, siuvimo, maisto pramonÄ—. Yra akademija. HalÄ—je gimÄ— G. F. Hendelis, Äia yra jo namas-muziejus. IÅ¡likusi Morico pilis (Moritzburg, 1484-1503 m.), XIV-XVI a. bažnyÄios.

Magdeburgas (vok. Magdeburg) - Saksonijos - Anhalt  žemÄ—s centras, miestas  prie Elbes upÄ—s,. 228,8 tÅ«kst. gyv. (2005). IÅ¡vystyta maÅ¡inų gamybos, elektrotechnikos, chemijos vaistų, odos apdirbimo, avalynÄ—s, siuvimo, maisto pramonÄ—. Yra kultÅ«ros ir istorijos muziejus. Ankstyvo gotikos stiliaus katedra (XIII-XVI a., iÅ¡ III a. iÅ¡likusi akmeninÄ— skulptÅ«ra), Liebfrauenkirche bažnyÄia (XI-XIII a.). PrieÅ¡ais rotuÅ¡Ä™ aikÅ¡tÄ—je stovi Magdeburgo raitelio statula (XIII a.). Rasytiniuose saltiniuose minimas nuo 805 metų. Nuo 968 m. arkivyskupijos centras. Viduramziais Äia susiformavo miesto teisÄ—, vadinama Magdeburgo teise.

 Puslapis nebaigtas, kita informacija dar verciama