Hamburge yra didžiausias Europos miestų ežers Alsteris. Ypatingos Hamburgo įžymybÄ—s yra rotuÅ¡Ä— su žaliuoju vario stogu, gražusis Hanzos kvartalas, Alsterio arkados ir baroko stiliaus Michaelio bažnyÄia. Kiti patrauklÅ«s statiniai yra Hamburgo meno galerija, meno ir amatų muziejus, moderniojo meno Pylimo vartų galerija, Altonoro muziejus ir Hamburgo istorijos muziejus.

     Vokieciu kalboje  Hamburg; pilnas pavadinimas Freie und Hansestadt Hamburg - laisvasis ir Hanzos miestas Hamburgas - miestas Vokietiojos  Å¡iaurÄ—je, prie Elbes bei ir Alsterio upių, susisiekia taip pat su Siaures jura.  Verslo, pramonÄ—s ir kultÅ«ros centras. Antrasis pagal dydį uostas Europoje. 2005m. duomenimis jame gyveno 1,73 mln. gyventojų  - tai antrasis pagal dydį Vokietijos miestas.

     Hamburgo pavadinimas kilo nuo 808 m. prie Alsterio pastatytos tvirtovÄ—s pavadinimo Hamma Burg (Äia „burg“ reiÅ¡kia „tvirtovė“, o „ham“ senÄ…ja saksonieÄių tarme - „krantas“). Tai buvo pirmasis statinys toje vietoje. Tik XII a. didesnÄ™ svarbÄ… miestui įgavo ElbÄ—s upÄ—.

     Kartu su Liubeko, Rostoko ir BrÄ—meno miestais Hamburgas priklausÄ— Hanzos viduramžių prekybos ir miestų sÄ…jungai. Pagal legendÄ…, 1189m. gegužės 7 d. imperatorius Barbarosa paskelbÄ—, kad Hamburgo pirkliai gali tarpusavyje laisvai prekiauti. Ir nors "Barbarosos chartija" formaliai įkurta tik po Å¡imtmeÄio, tas pareiÅ¡kimas paskatino įvairių pirklių gildijų ir prekybos namų steigimÄ…si.

       1190 m. hamburgieÄiai pabandÄ— iÅ¡silaisvinti iÅ¡ aristokratų valdžios, taÄiau toji laisvÄ— tetruko 11 m., kai miestÄ… užėmÄ— danai, iÅ¡stumti iÅ¡ miesto tik 1227m. Tada miestas Ä—mÄ— sparÄiau vystytis, o įstojimas 1300 m. į Hanzos miestų lygÄ… tai dar labiau paspartino. XIVa. pabaigoje mieste gyveno jau 7500 gyventojų.

     IÅ¡skirtiniai istoriniai įvykiai, įsirėžę miestelÄ—nų atmintyje:

Napoleono okupacija 1806 - 1814m.  bei   Didysis Hamburgo gaisras 1842m.

       Tik apie 1900 m. Hamburgas tapo metropoliu, kai miesto gyventojų skaiÄius pasiekÄ— milijonÄ…. Hamburgas nuo 1937 m. turi Vokietijos žemÄ—s statusÄ… (prijungus prie Hamburgo priemiestį AltonÄ…, miestas sutampa su žemÄ—s teritorija - viso 746 km²).

       Antrojo pasaulinio karo metu Hamburgas buvo smarkiai sugriautas sÄ…jungininkų bombardavimų. Intensyvios oro atakos prasidÄ—jo 1943m. liepos pabaigoje (operacija Gomora). Oro antpuoliai buvo rengiami su lozungu: „Jie sÄ—jo vÄ—jÄ…, todÄ—l turi pjauti viesulą“. VÄ—liau Å¡i operacija pradÄ—ta vadinti Vokietijos Hirosima. Bombardavimas buvo toks intensyvus, kad nuo kilusių gaisrų temperatÅ«ra siekÄ— 800oC, lydÄ—si asfaltas, o žmonÄ—s tiesiog iÅ¡kepdavo karÅ¡tyje. Vien tik liepos 27 naktį žuvo per 40 tÅ«kst. žmonių. Karo pabaigoje miesto centre iÅ¡ pastatų praktiÅ¡kai buvo likÄ™s tik vienintelis, pajuodÄ™s nuo suodžių, Å v. Mykolo bažnyÄios bokÅ¡tas.

       Britų kariai HamburgÄ… užėmÄ— 1945m. balandžio 3 d. Po metų buvo iÅ¡rinkta miesto taryba, o 1952 m. priimtas naujas miesto statutas, galiojantis iki dabar.

     Hamburgo senamiestis yra rytiniame Alsterio (Alster) upÄ—s krante, o naujamiestis - vakariniame. Senamiestyje yra pa grindiniai verslo kvartalai, daug kanalų. Tad Hamburgas pasižymi ir tiltų gausa (jų priskaiÄiuojama per 2300), kurie pastatyti per kanalus - Äia daugiau tiltų nei Amsterdame ir Venecijoje kartu paÄ—mus. Alsterio upÄ—s žiotyse yra suformuoti ežeriukai, nedidelÄ—s užtvankos, dambos, Å¡alia yra daug alÄ—jų ir parkų. Žalioji zona sudaro net 14% miesto ploto.

     Hamburgui esant stambiam uostui, natÅ«ralu tikÄ—tis, kad turÄ—jo bÅ«ti vieta, kur iÅ¡ plaukiojimų grįžę jÅ«reiviai galÄ—tų iÅ¡lieti susikaupusiÄ… energijÄ…. Tokia vieta Hamburge yra St. Pauli rajonas, nuo seno garsÄ—jÄ™s prostituÄių (ir kitokių seksualinių paslaugų) sankaupa. TaÄiau Äia, skirtingai nuo Amsterdamo, uždara „raudonų žibintų“ Reeperbahn gatvÄ— iÅ¡kart pasitinka draudžianÄiu moterims vaikÅ¡Äioti ženklu. ÄŒia įsikÅ«rÄ™s ir turistų mÄ—giamas Erotikos muziejus. St. Pauli rajonas pasižymi kaip poilsio ir pramogų centras

     Hamburge yra keletas aukÅ¡tųjų mokyklų: Hamburgo universitetas, Taikomųjų mokslų universitetas, Technikos universitetas Federalinių karinių pajÄ—gų universitetas ir kitos.

     Hamburgo universitetÄ… nusprÄ™sta steigti 1919m. kovo 28 d. Naujai įsikÅ«rusiame universitete dirbo tokie iÅ¡kilÅ«s mokslininkai kaip Ernstas Kasireris (filosofija), Ervinas Panovskis (meno istorija), Otas Å ternas (chemija), Viljamas Å ternas (psichologija) ir kiti. Universiteto centriniai rÅ«mai yra Von-Melle parke. Å iandien universitete, kurį sudaro 270 pastatų visame mieste, mokosi beveik 40 tÅ«kst. studentų, dÄ—sto apie 900 profesorių.

     Mieste gausu muziejų: Meno galerija (Kunsthalle), Hamburgo archeologijos ir istorijos muziejus, Menų ir amatų muziejus, Etnologijos muziejus, Zoologijos ir botanikos muziejus, Komunikacijų muziejus, Brucerijaus meno forumas, "Dialogas tamsoje" (tamsos pasaulio suvokimas), VaÅ¡ko figÅ«rų muziejus, Hamburgo požemiai, muziejiniai laivai ir kita. Nemažiau ir teatrų.

     Hamburgas iÅ¡garsÄ—jo kaip Hamburgo alternatyviosios muzikos mokyklos lopÅ¡ys. Jis buvo ir 9-ojo deÅ¡imtmeÄio sunkiojo metalo pagrindinis Vokietijos centras. Alternatyvios ir pankų muzikos entuziastai spieÄiasi prie Rote Flora vilos, esanÄios Sternschanze rajone.

     Pagrindinis ekonominis miesto veiksnys neabejotinai yra uostas. Kita svarbi industrija - „Airbus“ kompanija, turinti dvi gamyklas. PlaÄiai iÅ¡vystyta leidybos pramonÄ— - mieste įsikÅ«rusios trys didžiausios Vokietijos leidyklos. Hamburge randasi ir didžiausia Europoje vario gamykla.

     Hamburge dominuoja vario skarda dengti stogai ir rausvų plytų architektÅ«ra, kuri bÅ«dinga Å¡iaurÄ—s Vokietijai.

     ŽymÅ«s istoriniai pastatai: Renesanso stiliaus miesto rotuÅ¡Ä— (baigta statyti 1897, Å v. Petro XIIIa.), Å v. JokÅ«bo (XIII-XVa.), Å v. Kotrynos (XIV-XV a.), Å v. Mykolo (XVIIIa. pabaiga) baznycios.

     Hamburge yra gimÄ™ garsÅ«s kompozitoriai: Feliksas Mendelsonas ( 1809-1847), Johan Brams, (1833-1897)  Karlas Filypas Emanuelis Bachas(1714-1788)Johan Sebastian Bach ,  sÅ«nus), Georgas Filypas Telemanas (1681-1767). ÄŒia gimÄ— ir Heinrichas Rudolfas Hercas(1857-1894)zymusis , radijo bangų atradÄ—jas.

(Internete: http://www.hamburg.de ,http://international.hamburg.de,Hamburgo laikrastis: http://www.abendblatt.de/