Dabartinėse savo sienose Vokietija buvo suvienyta 1990 m. spalio d. Europoje zlugus komunizmui. Kartu su Prancuzija Vokietija vaidina vadovaujantį vaidmenį Europos Sajungoje. Vokietija yra viena didžiausių Europos Sąjungos plėtros šalininkė, kuri siūlo stiprinti Europos Sąjungos politinį, gynybinį ir saugumo bendradarbiavimą. Vokietijos kancleris neseniai pareikalavo skirti Vokietijai nuolatinę vietą Jungtiniu Tautu  Saugumo taryboje, nurodydamas, kad jo siekį remia Prancūzija, Rusija ir Japonija.

       Bendri duomenys: oficialus salies pavadinimas Bundesrepublik Deutschland (BRD), salis su liberaliomis rinkos, spaudos bei religiju laisvemis.

       Ikurta 1949 m.

       Valdymo forma, vyriausybes struktura: Parlamentine demokratine  respublika. Vyriausybę renka parlamentas, Bundestagas, kurio kadencija - ketveri metai.
Federacijos vyriausybę sudaro Federacijos kancleris ir Federacijos ministrai. Federacijos kancleris vadovauja vyriausybei. Vokietijos Federacinės Respublikos kancleris prezidento pasiųlymu renkamas žemųjų parlamento rūmų.

   Administracinis suskirstymas: Vokietija suskirstyta į 16 federaciniu zemiu, kurių kiekviena turi savo vyriausybę (Landesregierung), parlamentą (Landestag) ir įstatymų leidybą, - tam tikra autonomija. (Kokie miestai kokiai zemei priklauso, rasite skyriuje „Istaigos“, zemiu plotai bei gyventoju skaicius, - sio puslapio apacioje. )Salis savo valstybine federalinu zemiu tvarka (federalizmas) sudaro israiska, kad salies 16 zemiu turi  savo atskira  valdyma bei valdzios institucijas. Taip pat turi savo atskiras konstitucines taisykles, (istatymus, potvarkius) besiremiancias  pagrindine Konstitucija bei istatymais.Tuo norima uzgarantuoti, kad visi tautieciai turetu vieningas teises, pareigas bei pragyvenimo lygi.

   Prezidentas, valstybinio valdymo organai, rinkimai

       Respublikos prezidentas, Bundesrat (parlamento aukštieji rūmai), Bundestag(parlamento žemieji rūmai), parlamento  vyriausybė, parlamento  teismas. Valstybes vadovas - federacines respublikos prezidentas ( Bundespräsident)renkamas bendrai bundestago ir bundesrato 5metams. Prezidentas tera simboline figura, atliekanti reprezentacines ir tarpininkavimo funkcijas. Istatymo VETO teises jis neturi, jis skiria ambasadorius bei konsulus.   

     Istatymu leidžiamoji valdžia - Bundestagas, renkamas tiesiogiai, bei žemes atstovaujantis Bundesratas. Aukštieji parlamento rūmai (Bundesrat) palaiko ryšį tarp Federacijos ir federacinių žemių. Per šią instituciją federacinės žemės dalyvauja įstatymų leidybos ir Federacijos valdymo procese bei priimant Europos sąjungos reikalų sprendimus. Aukštieji parlamento rūmai turi nemenką įtaką Federacijos įstatymų leidybai, nes jie dalyvauja visuose įstatymų priėmimo procesuose, ir maždaug pusė visų Federacijos įstatymų pradeda galioti tik Aukštiesiems parlamento rūmams pritarus. Bundestagas renkamas ketveriems metams slaptu, lygiu, tiesioginiu, proporciniu balsavimu. Vyriausybei vadovauja kancleris (Bundeskanzler), kurį renka parlamentas. Aukštuosius parlamento rūmus sudaro 69 "tikri" ir maždaug 130 "pavaduojančių" narių, turinčių lygias teises. Aukštųjų parlamento rūmų narai atstovauja 16 federacinių žemių. Pagrindinis Aukštųjų parlamento rūmų darbas vyksta šešiolikoje komitetų. Aukštiesiems parlamento rūmams vadovauja prezidiumas, kurį sudaro Aukštųjų parlamento rūmų prezidentas ir trys viceprezidentai.Aukstiesiems parlamento rūmams vadovauja prezidiumas, kurį sudaro prezidentas ir trys viceprezidentai. Aukštųjų parlamento rūmų prezidentas renkamas kasmet lapkričio 1 d., šiam postui užimti eilės tvarka skiriami federacinių žemių vadovai. Prezidiumas vadovauja plenariniams posėdžiams, pateikia Aukštųjų parlamento rūmų biudžeto planą, tvarko visus vidinius institucijos reikalus.
       Vokietijos federacijos prezidentą renka federacinis susirinkimas, speciali institucija, kurią sudaro parlamento aukštųjų rūmų nariai ir tiek pat federacijos žemių parlamentų skiriamų narių. Prezidento kadencija - 5 metai. Kitai kadencijai prezidentas gali būti išrinktas tik vieną kartą. Federacijos prezidento įtakos priemonė yra oficialios kalbos ir pokalbiai su politiškai atsakingais asmenimis

       CDU/CSU Christlichdemokratische Union(Krikščionių demokratų sąjunga)/Cristlichsoziale Union(Krikščionių socialistų sąjunga)
       Bündnis 90/Die Grünen(Sąjunga 90/Žaliųjų partija)
       F.D.P Freie Demokratische Partei(Laisvoji demokratų partija)
       PDS Partei des demokratischen Sozialismus ( demokratinio socializmo partija)

     1994 - 2002 m. parlamente buvo ir PDS frakcija

     Šiuo metu Vokietijos Federacinę Respubliką valdo koalicinė vyriausybė, į kurią įeina Vokietijos socialdemokratų partija (SPD), "Sąjunga 90" (Bündnis 90) ir Žaliųjų partija

     Vokietija yra šių tarptautinių organizacijų narė:

     UNO - Jungtinių tautų organizacija
     NATO - Šiaurės Atlanto sutarties organizacija
     EWG - Europos valiutos sąjunga
     EU - Europos sąjunga
     WEU - Vakarų Europos sąjunga
     OSCE (www.osce.org) - Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija
     Europos taryba
     EIA - Tarptautinė energijos agentūra
     OECD - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija
     WTO - Pasaulio prekybos organizacija
     G8 - Aštuonių grupė

     Vokietijos Federacinės Respublikos prezidento būstinė yra Bellevue rūmai Berlyne.  Į prezidentą galima kreiptis adresu poststelle@bpra.bund.de

     Į Aukštuosius parlamento rūmus su klausimais arba pastabomis, kreipkitės adresu http://www.bundesrat.de/email/index.html

     Iš 79 -ių Vokietijos Vyriausybės visuomenei teikiamų paslaugų 72 jau teikiamos internetu. Vyriausybės paslaugų teikimas visuomenei internetu - tai Vokietijos el. vyriausybės vizijos BundOnline 2005 (www.bund.de ) dalis, pagal kurią Federalinė Vyriausybė jau 2005  -ais metais planavo  sukurti greitesnę, į paslaugas orientuotą ir pigesnę elektroninio administravimo sistemą. Bund.de -čia pateikiama daugybė sugrupuotų į kategorijas nuorodų (vyriausybės teikiamos paslaugos, nuorodos į valstybinių institucijų tinklapius) http://www.bund.de/

Vokietijos vyriausybė: http://www.bundesregierung.de

Vokietijos vidaus reikalų ministerija: http://www.bmi.bund.de

 Vokietijos bendrasis portalas: http://www.germanygate.com/

Čia Jūs rasite svarbias vidaus politikos temas:pensijų reforma, mokesčių reforma, kariuomenė, kt.:

http://www.bundesregierung.de/Webs/Breg/DE/Bundesregierung/Bundespresseamt/bundespresseamt.htm

Hamburgas  (Hamburg)

Hesenas  (Hessen). Sostine Hessen, plotas 21 114 km²; gyvena apie 6 milijonai žmonių.Priklauso 5 dideli miestai.

Maklenburgas - Aukstutine Promenanija  (Mecklenburg-Vorpommern). Sostinė - Sverinas. Plotas - 23,2 tūkst. km²; 1,79 mln. gyventojų (2001). 6 miestai.

Zemutine Saksonija (Niedersachsen). Sostinė - Hanoveris. Plotas - 47,6 tūkst. km²; 8 mln. gyventojų (2000).8 miestai.

Siaures Reinas - Vestfalija (Nordrhein-Westvalen). Sostinė - Diuseldorfas. Gyventojų skaičius (18,1 mln., 2002) plotas (34,1 tūkst. km²). 15 miestu. Šioje žemėje pagaminama apie 20 proc. visos Vokietijos bendrojo vidaus produkto.

Reinaldas - Pfalcas - (Rheinland-Pfalz). Sostinė - Maincas. Plotas - 19,8 tūkst. km²; 3,88 mln. gyventojų (2000). 5 miestai

Saaras (Saarland). Sostinė - Sarbriukenas. Plotas - 2570 km²; 1,08 mln. gyventojų (2000). 5miestai.
Saksonija (Sachen). Sostinė - Drezdenas. Gyventojų - 4,6 mln.5 miestai.

Saksonija-Anhaltas (Sachsen-Anhalt) . Sostinė -Magdeburgas.. Plotas - 20,4 tūkst. km²; 2,58 mln. gyventojų (2001).5 miestai.

Slesvigas - Holsteinas  (Schleswig-Holstein). Sostinė - Kylis. Plotas - 15,8 tūkst. km²; 2,78 mln. gyventojų (1999). 5 miestai.

Tiuringijos Respublika  (Thueringen). Sostinė - Erfurtas .16,2 tūkst. km²; 2,39 mln. gyventojų (2003).5 miestai.