„Vokietijos“ir vokieciu kalbos samprata yra daugiau nei tūkstančio metų senumo, tačiau Vokietija kaip moderni valstybė buvo suvienyta tik 1871 m., kai buvo įkurta Prusijos  karalystės dominuojama Vokietijos imperija. Didele dalimi tai buvo Oto fon Bismarko (Otto von Bismarck), svarbaus Vokietijos XIX a. politinio veikėjo,pastangų-dėka.
Vokiečių kalba - indoeuropieciu seimos germanu kalbu grupes kalba. Ji gimininga ne tik su danu, norvegu, ir svedu kalbomis, su nyderlandu bei flamandu, taciau su  anglu taip pat. Vokietijoje kalbama daugeliu tarmiu. Kaip daugelyje kitu kalbu, taip ir cia vyrauja ivairus dialektai bei akcentai, - priklausomai is kurios vietoves  zmogus kiles. Regionu dialektai bei tradicijos turi ivairia kilme, kaip frankai, saksai, svabai, bajeriai, kurie gyveno tik atitinkamose Vokietijos srityse.Kai kurie stipriai nukrypsta nuo bendrinės vokiečių kalbos. Saro krašte daugelis vokiečių kalba prancūziškai.Vokieciu kalba kalbama ne tik sioje salyje, taciau ir Austrijoje, dalyje Sveicarijos, Lichtensteino, Liuksemburgo, taip pat ir Italijos kai kuriose siaurinese vietovese, rytu Belgijoje bei rytu Prancuzijoje, Rumunijoje, Vengrijoje. Valstybinė kalba Vokietijos, Austrijos, Lichtensteino, Sveicarijos, Liuksemburgo  , oficiali kalba- Vokietijoje, Austrijoje, Sveicarijoje, Lichtensteine, Belgijoje,Europos Sajungoje. Didele dalis Vokietijos gyventoju kalba angliskai. Kalbama salyje be vokieciu bei  anglu, dar  ir rusu bei lenku kalbomis.

Gyventojų skaičius	82 110 000 (kai tuo tarpu Lietuvoje, kaip zinome, virs 3 mln.)
Etninės grupės	vokiečiai - 91,09 %;  kitų šalių piliečiai - 8,91 Turkijos - 28,87%; Jugoslavijos - 9,84 %; Italijos -8,37 %; Graikijos - 4,97 % Lenkijos - 3,88% Kroatijos - 2,86% Bosnijos ir Herzegovinos - 2,60% Austrijos - 2,53% JAV - 1,51% Makedonijos - 0,63% Slovenijos - 0,25%         Šiaurėje, Šlezvigo-Holšteino žemėje, gyvena fryzų ir danų tautinės mažumos, Saksonijoje ir Brandenburge - sorbų tautinė mažuma.
Užsieniečiai	7 321 000 mln uzsienieciu gyvena bei dirba Vokietijoje. Pirmasis atvykeliu antpludis i Vokietija buvo 17a.,kada i Prancuzija eme keliauti maldininkai. Antrasis-19a.pradzioje Ruro lenku,pabaigoje-darbo jegos antpludis.Tai italai,turkai,jugoslavai,marokieciai,vietnamieciai… 1990-2000m. atvyko apie 2 mln. is Rusijos,Kazachstano ir kitu buvusiu Tarybu sajungos respuliku gyventoju,turinciu cia saknis.
Gyventojų tankumas	vidutiniškai 230 g/kv.km. Gyventojai regionuose labai skirtingai issiskirste. Apie trecia dalis ju (25 mln.) gyvena didmiesciuose, apie 50, 5 mln. Gyvena miestuose bei gyvenvietese, kuriu dydis tarp 2.000 ir 100.000gyventoju. Apie 6,4 mln zmoniu yra vietovese, kuriu dydis skaiciuojant gyventojais, iki 2.000. Vokietija su savo 230 gyventoju 1 kv km priklauso tirsciausiai apgyvendintoms Europos salims. Be to, zymus skirtumas tarp buvusiuju salies zemiu ir tarp buvusiuju VDR zemiu. Naujosiose salies zemese ir Rytu Berlyne gyventoju sk. siekia 140 /kv km, senosiose  federalinese zemese – 267/kv km.
Labiausiai apgyvendintos federacinės žemės	Berlin (3937 g/kv.km), artimiausias Lietuvai gyventoju skaiciumi Hamburg (2251 g/kv.km), Miunchen (1708g/kv.km) Bremen (1683 g/kv.km) Frankfurt/M (966 g/kv.km) Dortmund ( 599g/kv.km) Diuseldorf( 586 g/kv.km)
Gyventojų sudėtis pagal amžių	iki 6 metų - 5,80 %; 6 - 15 metų - 10,03 %; 15 - 25 metų - 21,0 % 25 -45 metų - 31,41%       45 - 65 metų - 45 - 65% 65 metų ir vyresni - 15,93%
Gyventojų prieaugis 1999 metais	0,99%
Gimstamumas 1999 m	gimė 766 973 žm.
Mirtingumas 1999 m	mirė 844 112 žm.
Labiausiai paplitusios religijos	Evangeliku ir kataliku baznycios priskaiciuoja apie 28 mln. savo nariu: Evangelikų liuteronu  tikėjimas - 35,7%; katalikų tikėjimas - 34,7 % gyventojų
Kitos religijos	Musulmonai 1,7% ( arba 3mln.,tarp kuriu ir sunitai,siitai,alevitai), kitu tikybu (naujoji apaštalų bažnyčia, stačiatikiai, Jehovos liudininkai, judėjų tikėjimas, islamas) 26,3% Vyrauja katalikai  – du trecdaliai gyventoju.  Egzistuoja protestantu  mažumos. Dar cia yra ortodoksu,hindusu,budistu,viso virs 160 ivairiu religiju bendruomeniu. Vienas trecdalis priklauso jokiai arba nekrikscioniskos religijos bendruomenei, kaip musulmonu ar zydu .
Vidutinė gyvenimo trukmė	76 metai

Pasaulyje yra is viso virs 150 milijonu vokieciu. Vokietija: 72 000 000 , JAV: 42 800 000, Brazilija:12 000 000, Austrija:7 250 000, Sveicarija: 4 700 000, Kanada: 3 000 000, Rusija:1 000 000, Australija:1 000 000,Vengrija:300 000, Namibija:150 000, Lenkija: 150 000, Rumunija: 200 000,likę 1 000 000 issibarste po kitas  pasaulio salis.

 Is ivairiu saltiniu