EKONOMIKA , verslo bendroves

Terminas Ekonomikos stebuklas (vok. Wirtschaftswunder) - ilgalaikis ekonomikos augimas, atsirado apibūdinant VFR spartų vystymąsi, įvykdžius valiutos reformą 1948 vasarą.

Pirmasis Vokietijos ekonomikos stebuklas siejamas su Vokietijos Imperijos laikais (1890-1914).

Antrojo stebuklo pradžia - maždaug 1955 m. To sąlygos buvo ekonominis liberalizavimas bei kainų politikos atsisakymas. Pokario Europoje Marsalo planas padėjo Vokietijai atsistoti ant kojų, bet nebuvo vienintelė ekonomikos stebuklos sąlyga. Kitos valstybės gavo nepalyginamai didesnę paramą: Jungtinė Karalyste - 3,6 mlrd., Prancūzija 3,1 mlrd. ir Nyderlandai 1,0 mlrd. JAV dol. Karo metu sugriauta Vakarų Vokietija gavo tik 1,4mlrd.JAVdol.Daugiau(DE): http://www.deutschegeschichten.de/zeitraum/themaindex.asp?KategorieID=1007&InhaltID=1634

Vokietijos ekonomika po JAV ir Japonijos užima treÄiÄ… vietÄ… pasauliniame kontekste (BVP 2003 m. - 2129,20 mlrd. EUR). Salis priklauso paÄiai didžiausiai ekonominei bendrijai pasaulyje - Europos Sajungai. VirÅ¡ 90 proc. Vokietijoje veikianÄių įmonių yra vidutinio dydžio, jose sukuriama du treÄdaliai darbo vietų.

Svarbiausios pramonės šakos: automobilių pramonė, mašinų ir įrengimų gamyba, chemijos pramonė, aplinkosauga, plieno gaminiai ir elektronika. elektrotechnika bei aviacijos ir kosmonautikos pramonė. Paslaugų srityje dominuoja prekyba, turizmas, informacijos ir komunikacijos pramonė, logistika bei finansų sektorius.

Žemes panaudojimas, %

žemės ūkis - 54,7 %; miškai - 29,2 %; pastatų užimami plotai - 5,8 %; transportas - 4,6 %; vandens telkiniai - 2,2 %; pramonė - 0,7 %; laisvalaikis, pramogos - 0,6 %

Naudingosios iškasenos

akmens anglis, rudoji anglis, druska, geležies rūda, varis, gamtinės dujos, nikelis, nafta ,akmens anglis, druska.

Pramonė kasmet sukuria 29,8%, o paslaugų sektorius – 70,1% BVP. Vokietijos ūkis labai orientuotas į eksportą (eksportas 2003 m. – 765,53 mlrd. EUR, importas – 676,32 mlrd. EUR. Pagrindiniai prekybos partneriai - ES šalys, su kuriomis prekyba sudaro apie 56%. Importo dalis prekyboje su ES šalimis 2003 m. sudarė 51,5% arba 268,9 mlrd. EUR, o eksportas – 54,7% arba 354,8 mlrd. EUR. Svarbiausi Vokietijos prekybos partneriai ES – tai Prancūzija, Olandija, Italija. Didžioji eksportuojamų prekių dalis - transporto priemonės, mašinos ir chemijos produktai. Importuojamų prekių sąraše taip pat vyrauja gatavi produktai. Vokietijos užsienio prekybos politiką lemia ES sprendimai, kurie labiausiai pasireiškia prekybos suvaržymais žemės ūkyje, tekstilės pramonėje, iš dalies ir transporto priemonių gamybos sektoriuje. Vokietija yra Europos Valiutų Sąjungos (EVS) narė.

 Vokietijos valstybÄ—s biudžeto iÅ¡laidos yra gana didelÄ—s (48,9% BVP- 2003 m.) , todÄ—l esant palyginti dideliam biudžeto deficitui (2003 m. 3,9% BVP) bei įsipareigojimams EVS, ji turi vykdyti griežtÄ… taupymo politikÄ…. Biudžeto deficitas virÅ¡ija 3 proc., taip pažeidžiant kriterijus nustatytus Mastrichto sutartyje.

Po Vokietijos susijungimo 1990 metais kilo nemažai ekonominių problemų dÄ—l didelio RytinÄ—s Vokietijos dalies ekonominio atsilikimo. IÅ¡ vakarų rytams kasmet pervadamos didžiulÄ—s pinigų sumos (iki 100 mlrd. JAV dolerių), siekiant atgaivinti Rytų Vokietijos ekonomikÄ…. Dauguma tarptautinių kompanijų lieka Vakarų Vokietijoje ir tik nedaugelis kuria atstovybes rytuose.  Pastaruoju metu Vokietijos ekonomika dinamiÅ¡kumu nepasižymi, yra priklausoma nuo galimų iÅ¡orÄ—s sukrÄ—timų ir vidinių struktÅ«rinių problemų.

Nuo 1948m. pinigu  reformos iki 8-to desimtmecio pradžios Vakaru Vokietijos ekonomika nuolat augo, taÄiau BVP augimas lÄ—tÄ—jo ir nuo 8-to deÅ¡imtmeÄio vidurio net sumažėjo iki 9-to deÅ¡imtmeÄio recesijos  pabaigos.

PRAGYVENIMO LYGIS

 Pragyvenimo lygis Vokietijoje pakankamai aukÅ¡tas, ir kad jį atitikti reikalingos nemažos iÅ¡laidos. 2002 m. tai sudare apie 600€ į menesį. Suprantama į Å¡iÄ… sumÄ… neįtraukti įvairÅ«s polinkiai ir įproÄiai.

VidutinÄ—s pilnÄ… darbo dienÄ… pramonÄ—s sektoriuje, draudimo srityje ar prekybos sferoje dirbanÄio asmens pajamos neatskaiÄius mokesÄių siekia 2 900 EUR per mÄ—n. Dirbantieji paslaugų sferoje uždirba vidutiniÅ¡kai  2 700 EUR (neatskaiÄius mokesÄių) per mÄ—n. Darbuotojų vidutinis atlyginimas – 3 700 EUR, darbininkų – 2 500 EUR. Vis dar iÅ¡lieka skirtumai tarp darbo užmokesÄio Rytų ir Vakarų Vokietijoje. Pragyvenimo iÅ¡laidos yra pakankamai didelÄ—s, taÄiau maisto kainos Vokietijoje yra vienos žemiausių ES.

Pagal atlyginimų ir socialinių mokesÄių dydį (bruto atlyginimas pramonÄ—je per mÄ—nesį – 2220,00 EUR) Vokietija laikoma didelių atlyginimų Å¡alimi.

Nedarbo lygis

1999 metais Vokietijoje buvo 36 110 000 dirbanÄiųjų ir 4 099 250 bedarbių. Vokietijos FederacinÄ—s darbo tarnybos duomenimis, 1999 metais Vokietijoje buvo 4 099 250 bedarbių, t.y. 180 000 mažiau, nei vidutiniÅ¡kai 1998 metais. AntrÄ… kartÄ… nuo Vokietijos susivienijimo 1999 metais, kaip ir 1998 metais darbo vietų skaiÄius, palyginti su praÄ—jusiais metais, padidÄ—jo. Paskutiniaisiais 1999 metų mÄ—nesiais bedarbių kiek sumažėjo, pirmiausiai Vakarų Vokieitjoje. Ä®vertinant ekonomikos augimo tendencijas, manoma, kad gerÄ—s situacija ir darbo rinkoje: tikimasi, kad per 2000 metus badarbių skaiÄius žymiai - 200 tÅ«kstanÄių asmenų - sumažės ir tokiu bÅ«du jų bus jau mažiau, nei keturi milijonai.

Vokietijos gyventoju pajamos ir gyvenimo lygis

40 % (apie 14,8 mln.) Å¡eimų Vokietijoje gyvena nuosavuose namuose ar butuose (Senosiose žemÄ—se - 44 %, Naujosiose Vokietijos žemÄ—se (NVŽ) - 26 %), kurių vidutinis plotas - 120 kvadratinių metrų (NVŽ - 106 m2). Nuomojamų patalpų vidutinis plotas Senosiose žemÄ—se - 71 m2, NVŽ - 61 m2. VidutinÄ—s Å¡eimos mÄ—nesio pajamos Vokietijoje 1998-ųjų metų pabaigoje buvo 5020 Vokietijos markių. IÅ¡ tikrųjų 5-6 tÅ«kstanÄius markių pajamų turinÄių Å¡eimų bendra dalis tebuvo 11,1%. Trylikai procentų visų Å¡eimų tenka iÅ¡siversti tik su dviem tÅ«kstanÄiais ir mažiau markių per mÄ—nesį. 23% Å¡eimų senojoje federalinÄ—je teritorijoje pajamos virÅ¡ija 7 tÅ«kstanÄius markių (Naujose žemÄ—se - tik 9%). Gyvenimo lygis labai skyriasi skirtingose Vokietijos žemÄ—se. Žemiausias gyvenimo lygis yra Naujose Vokietijos žemÄ—se, kita vertus, bÅ«tent jose yra didžiausias pajamų augimas - per penkerius metus nuo 1993 metų vidutinÄ—s mÄ—nesinÄ—s pajamos senosiose ŽemÄ—se iÅ¡augo 300 markių, Naujose žemÄ—se - beveik dvigubai daugiau, 570 markių. Tiek vakarinÄ—se, tiek rytinÄ—se ŽemÄ—se Å¡eimos apylygiai iÅ¡leidžia kelionÄ—ms ir asmeniniams poreikiams, rÅ«bams ir avalinei, laisvalaikiui, sveikatos apsaugai. Tik iÅ¡laidų maisto produktams, baldams ir buitinei technikai bei transportui ir ryÅ¡iams dalis visose iÅ¡laidose NVŽ ženkliau skyriasi nuo senųjų Žemių vidurkio (atitinkamai +1%, +2,2% ir +2,55%). Kita vertus iÅ¡laidų bÅ«stui dalis senosiose FederalinÄ—se žemÄ—se (25,85% visų pajamų arba 1161 markių) itin žymiai akiriasi nuo atitinkamų iÅ¡laidų NVŽ dalies (18,75% pajamų arba 735 markÄ—s). P.S .: markes verciant eurais, orientuokites perpus mazdaug suma

 

Vidutines vienos Å¡eimos menesio pajamos, 1999 m.

5 020 DM(dar )

Vidutinio darbo užmokescio paskirstymas

Skiriama taupymui - 9,2 %
Kitos išlaidos (draudimas, dovanos, baudos) - 12,8 %
Asmeninės išlaidos: - 78%
BÅ«sto nuoma - 22,3 %
Maistas, gėrimai ir rūkalai - 21 %
Transportas, ryšiai - 18,2 %
Å vietimasis ir laisvalaikis - 11,8 %
Baldai, buitinÄ— technika - 7,7 %
Drabužiai ir avalynė - 6,8 %
Energija - 4,8 %
Sveikata ir kūno priežiūra - 4,1 %

                                                                                  Pagrindiniai Vokietijos ukines veiklos principai
Vokietijos Respublika yra iÅ¡vystytos socialinÄ—s rinkos ekonomikos Å¡alis. Å i ekonominÄ— santvarka remiasi privaÄios iniciatyvos laisvÄ—s ir privaÄios nuosavybÄ—s principais. Rinkos veikimo prielaida yra konkurencija. ValstybÄ—, vykdydama tvarkos palaikymo funkcijÄ…, nustato tik pagrindines sÄ…lygas.

Vokietijoje yra verslo laisvÄ—. Pagal verslo nuostatų (Gewerbeordung, GewO) 1 § 1 pastraipÄ… verslo plÄ—tra yra leidžiama kiekvienam, jei tik nÄ—ra įstatymo numatytų iÅ¡imÄių ar apribojimų. Tai iÅ¡ principo nepriklauso nuo asmens amžiaus, kilmÄ—s ar iÅ¡silavinimo, taÄiau reikia savo verslÄ… užregistruoti vietinÄ—s savivaldybÄ—s verslo skyriuje (Gewerbeamt). Tam tikroms verslo Å¡akoms reikalingas valstybinis leidimas su kompetencijos įrodymu arba be jo. Taip pat iÅ¡ anksto reikia atkreipti dÄ—mesį į teisinius užsienio pilieÄių gyvenimo Vokietijoje klausimus.

Vokietijos pramonÄ—s ir amatų rÅ«mų asociacija:  Adenauerallee 14, 53113 Bonn

Vokietijos ekonominiuose ir finansiniuose ryÅ¡iuose su užsieniu 1999 metais įvyko esminių pasikeitimų. Visų pirma, perÄ—jus prie valiutos sÄ…jungos ir įvedus eurÄ…, nauji valiutų politikos aspektais ženkliai įtakojo kapitalo judÄ—jimÄ…. Valiutų sÄ…jungos pasekoje Vokietijos finansų sistema vaidino svarbų vaidmenį kaip kapitalo srautų iÅ¡ užsienio į kitas euro zonos valstybes perskirstytoja. Be to, po Azijos krizÄ—s atsigaunant pasaulio ekonomikai, žymiai pagerÄ—jo Vokieitjos užsienio politikos sÄ…lygos. Realus importas augo tik nežymiai, taÄiau drastiÅ¡kas importuojamų naftos produktų brangimas lÄ—mÄ—, jog nepaisant žymaus eksporto augimo, teigiamas prekybos balansas nepasiekÄ— 1998 metų lygio. Vokietijos enamosios sÄ…skaitos deficitas 1999 metais iÅ¡augo iki 19,6 mlrd. eurų palyginus su 4 mlrd. eurų 1998 m. deficitu.

Būtina pažymėti radikalų finansinės sąskaitos pasikeitimą, kurios balansas tapo neigiamas. Tai rodo, kad 1999 metais Vokieitja užsienyje investavo daugiau, negu užsienis investavo Vokieitjoje. Tai, matyt, nulėmė nalabai gera konjunktūra šalies viduje (reikia atkreipti dėmesį ir į labai padidėjusias portfelines investicijas užsienyje) bei sugriežtėjusi taupymo politika (ryškus bendro paskolų balanso sumažėjimas).

Per 1999 metus pastebimai – apie 6 mlrd. eurų – iÅ¡augo Vokietijos paslaugų balanso deficitas. YpaÄ iÅ¡augo iÅ¡laidos elektroninio duomenų apdorojimo, inžinierinÄ—ms, techninÄ—ms, reklamos paslaugoms, savo ruožtu, mažėjant Vokieitjoje stacionuotų užsienio karinių pajÄ—gų, sumažėjo iÅ¡ jų aptarnavimo paslaugų gaunamos pajamos.

Kiek sumažėjo (apie 1,5 mlrd. eurų) tradicinis Vokietijai einamųjų pervedimų balanso deficitas. Tai visų pirma paaiškinama sumažintais Vokietijos įnašais į ES iždą.

Vienos didžiausių Vokietijos verslo bendrovių (pagal metinę apyvartą, eurais) šiuo metu yra žemiau sąraše minimos įmonės. Dalis jų patenka į DAX indekso sąrašą, kuriam priklauso nacionalinėje biržoje kotiruojamos bendrovės.

A    Adidas Salomon, Agfa, Allianz AG, Altana AG, Aldi, Adventis (bendra PrancÅ«zijos ir Vokietijos bendrovÄ—, veikianti kartu su Sanofi – Synthelabo)

B     BASF, Bayer AG, Bertelsmann AG, Beiersdorf AG, Bilfinger Berger , BMW, Bosch (dukterine bendrove Blaupunkt)

C     Carl Zeiss, Celanese, Commerzbank, Conzern Software and Business Services

D   Daimler Chrysler (dukterinÄ— bendrovÄ— –Merzedes Benz), Degussa,  Deutsche Bank, Deutsche Bahn, Deutsche Börse, Deutsche Post, DHL, Deutsche Telekom (dukterinÄ—s bendrovÄ—s – T-Mobile, T-Com, T-Online),  Dresdner Bank, Dornier GmbH, Douglas

E     EADS, E.ONAG (dukterinÄ— bendrovÄ— -Ruhrgas)

F     Fresenius Medical Care, Fraport

G     Grohe AG, Grundig 

H     Hakle, Hannover Rück, Heidelberger Druck, Heidelberger Cement, Henkel, Hoechst, Hochtief, Hypo Vereinsbank 

I      ifm-Electronics, Infineon Technologies AG, Intershop 

K      Karstadt Quelle, Klöckner, Krones

L       Leica, Lidl & Schwarz, Liebherr, Lindauer DORNIER GmbH, Linde, Lufthansa

M     MAN, Metro AG, MZ Motorrad- und Zweiradwerk GmbH, Münchener Rück ( Munich Re), Messerschmitt-Bölkow-Blohm GmbH ( MBB)

N    Neoplan 

O    Otto AG

P     Porsche, Puma AG

R     Railion, RWE

S     SAP, Schering, Schwarz Pharma, Sennheiser, SGL Carbon, Siemens AG, Stock, Suedzucker AG

T      Talkline AG, Tschibo, Thyssen Krupp AG, TUI (bendrai su Preussag)

W      Würstenrot und Würstenbergische

V       Volkswagen (dukterinÄ—s bendrovÄ—s – Audi, NSU Motorenwerke AG)

Z       Zeiss