Vokietijos federalinės statistikos tarnybos duomenimis, Vokietijoje nuolat gyvena daugiau nei 15 000 Lietuvos piliečių, Vokietijos lietuvių bendruomenės duomenimis, Vokietijoje yra apie 50 000 lietuvių. Vokietijos lietuvių bendruomenė šiuo metu vienija 17 lietuviškų apylinkių beveik visose Vokietijos žemėse. Abi salys yra pasirase abipuse sutarti.
Lietuvos Respublika ir Vokietijos Federacinė Respublika, remdamosios jų tautų istoriniais ryšiais ir bendra praeitimi, taip pat įsisąmoninusios skausmingus savo istorijos momentus, susitaria artimai bendradarbiauti savo tautų gerovės ir taikos Europoje bei pasaulyje labui. Konfrontacijos tarp Rytų ir Vakarų įveikimas įgalino laisvai apsisprendusią vokiečių tautą vėl susivienyti. Taip pat buvo įgyvendintas ir atkaklus lietuvių tautos noras atgauti nepriklausomybę. Abi pusės traktuoja šiuos istorinius pokyčius kaip esminį indėlį į bendrą taikų Europos sambūvį, kuris atveria naujas draugiškų Lietuvos ir Vokietijos santykių perspektyvas.
Abi Šalys nori ateityje vystyti ir plėtoti savo santykius visose srityse. Jos patvirtina savo ištikimybę Jungtinių Tautų Chartijos tikslams ir principams, Helsinkio Baigiamojo Akto, Paryžiaus Naujosios Europos Chartijos, 1992 m. liepos 10 d. Helsinkio dokumento bei kitų Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos dokumentų pagrindiniams principams ir nuostatoms. Abiejų Šalių tikslas - kurti taiką, saugumu ir bendradarbiavimu pagrįstą Europą, vienijamą pagarbos žmogaus teisėms, demokratijos ir įstatymų viršenybės principais. Abi Šalys vadovausis visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis, pagarba suverenios lygybės, teritorinio integralumo ir sienų neliečiamumo principams, draudimu grasinti jėga ar ją naudoti, taip pat pagarba žmogaus ir mažumų teisėms. Jos patvirtina visų tautų teisę laisvai ir be kišimosi iš šalies spręsti savo likimą bei pagal savo siekius formuoti politinę, ekonominę, socialinę ir kultūrinę raidą. Abi Šalys pripažįsta Jungtinių Tautų reikšmę sprendžiant globalines problemas ir saugant bei atkuriant taiką ir tarptautinį saugumą. Jos abi pasisako už Jungtinių Tautų veiksmingumo stiprinimą.
Abi Šalys pareiškia, kad jos viena kitai neturi ir ateityje nekels jokių teritorinių pretenzijų.
Abi Šalys siekia kurti bendromis vertybėmis ir įsitikinimais suvienytą Europą. Jos pagal savo galimybes kartu su kitomis ESBK valstybėmis rems ir skatins Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo procesą. Jos rems visas valstybių-dalyvių pastangas ESBK, Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo Taryboje ir Vakarų Europos Sąjungos Konsultaciniame forume, stengsis stiprinti saugumą ir kurti bendradarbiavimu grindžiamas saugumo sistemos struktūras visoje Europoje. Siekdamos šio tikslo, jos rems nuolatinių institucijų ir organų kūrimą bei veiklą. Kilus situacijai, kuri, vienos Šalies nuomone, gresia taikai, abi Šalys bendradarbiaus ESBK ir Jungtinių Tautų veiklos rėmuose. Jos nedelsdamos susisieks viena su kita ir stengsis suderinti pozicijas bei susitarti dėl priemonių, tinkamų tai situacijai įveikti arba pagerinti.
Abi Šalys pabrėžia Europos Bendrijos svarbą Lietuvai. Vokietija pagal savo galimybes ir jėgas rems Lietuvos atvedimą į Europos Bendriją. Abi Šalys sveikina 1992 metų gegužės 11 dienos Lietuvos ir Europos Bendrijos Prekybos ir Bendradarbiavimo Sutarties pasirašymą kaip svarbų šio kelio žingsnį. Vokietija pasisakys už politinio dialogo su Lietuva plėtimą regioniniu mastu. Abi Šalys teikia didelę reikšmę Lietuvos narystei Europos Taryboje, šiai valstybei integruojantis į demokratija, įstatymų viršenybe ir pagarba žmogaus teisėms pagrįstą valstybių bendriją.
Abi Šalys pabrėžia, jog yra būtina spartinti nusiginklavimo ir ginkluotės kontrolės procesą. Jos laikosi masinio naikinimo ginklo ir jo sistemų nešėjų neplatinimo politikos ir pasisako už šį ginklą reguliuojančių tarptautine teise pagrįstų susitarimų ir tarptautinio režimo stiprinimą. Jos yra vieningos nuomonės, kad ateityje ginkluotės kontrolės procesas Europoje turi tarnauti, visų pirma, kooperacinės saugumo sistemos kūrimui ir pasitikėjimu grindžiamo visų ESBK šalių bendradarbiavimo saugumo politikos ir karinėje srityje skatinimui. Šiam tikslui pasiekti abi Šalys ketina aktyviai pasinaudoti naujuoju ESBK saugumo ir bendradarbiavimo Forumu. Jos taip pat skiria ypatingą dėmesį saugumo ir pasitikėjimo stiprinimui Baltijos regione.
Abi Šalys įvairiais lygiais nuolat konsultuosis dėl bendrus interesus liečiančių klausimų. Jos pasiryžusios bendradarbiauti tarptautinėse organizacijose, kurių narėmis jos yra ar bus ateityje. Jos skatins tiesioginius visų lygių kontaktus, taip pat municipalinį ir miestų partneriavimą. Tokiu būdu jos rems visokeriopą abiejų Šalių žmonių bendravimą ir visuomeninių bei politinių organizacijų bendradarbiavimą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tam, kad intensyvėtų abiejų Šalių Parlamentų kontaktai.
Abi Šalys ketina plėtoti įvairias regioninio ir subregioninio, ypač Baltijos jūros baseine, bendradarbiavimo formas. Jos teikia ypatingą reikšmę bendradarbiavimui transporto, ryšių, aplinkos apsaugos ir energetikos srityse. Jos rems visas pastangas šiose srityse kompetentingose tarptautinėse institucijose ir Baltijos jūros pakrantės šalių Užsienio reikalų ministrų Taryboje.
Abi Šalys ketina glaudžiai bendradarbiauti visose aplinkos apsaugos srityse. Jos panaudos visas 1993m. balandžio 16 d. pasirašytos Lietuvos ir Vokietijos Sutarties dėl bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje teikiamas galimybes. Be to, jos pareiškia esančios labai suinteresuotos intensyvinti bendradarbiavimą branduolinės technikos saugumo ir radiacinės apsaugos srityse.
Abi Šalys teikia didelę reikšmę abipusiai naudingam ekonominiam bendradarbiavimui. Jos suvokia, kaip svarbu sukurti tinkamas sąlygas infrastruktūrai, pramonei, žemės ūkiui ir paslaugoms plėtoti. Jos išnaudos visas 1992 metų vasario 28 dienos Lietuvos ir Vokietijos Investicijų skatinimo ir apsaugos sutarties teikiamas galimybes. Abi Šalys siekia plataus bendradarbiavimo ekonomikoje ir pramonėje. Jos galiojančių įstatymų ribose kitos Šalies įmonėms sudaro galimybes laisvai veikti. Abi Šalys pasisako už įvairiapusius ir glaudžius kontaktus bei bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Vokietijos įmonių. Abi Šalys yra vieningos nuomonės, kad Lietuvos ir Vokietijos finansinių santykių raida turi apimti ir jau egzistuojančių įsipareigojimų vykdymo reguliavimą. Atsižvelgdama į Lietuvoje vykstantį permainų procesą, Vokietijos pusė yra pasiruošusi paremti Lietuvą, jai pereinant į rinkos ekonomiką ir kuriant naujas valdymo struktūras. Didelė reikšmė čia teikiama ekonominės bei teisinės politikos konsultacijoms, visų pirma, bendradarbiavimui rengiant ir tobulinant ekonomikos specialistus bei vadovaujančius darbuotojus. Vokietijos pusė yra pasiruošusi suteikti konsultacinę pagalbą, kuriant Lietuvos socialinę struktūrą. Abi Šalys supranta mokslinių tyrimų ir progreso reikšmę tolesniam abiejų Šalių gamybos sektorių augimui. Todėl jos rems mokslininkų ir tyrimo įstaigų iniciatyvas, skirtas plėtoti abiejų šalių mokslo ir technikos bendradarbiavimą ir keitimąsi mokslo ir technikos informacija bei dokumentacija, taip pat specialistais ir vadovaujančiais darbuotojais.
Abi Šalys plės kultūrinį bendradarbiavimą visose, tarp jų ir švietimo bei mokslo, srityse. Jos ketina pasirašyti visapusę kultūrinio bendradarbiavimo sutartį. Be to, jos ketina viena kitos Šalyje įsteigti kultūros institutus ir šiuo tikslu taip pat pasirašys atitinkamas sutartis. Jos patvirtina savo pasiryžimą užtikrinti suinteresuotiems asmenims galimybę naudotis kitos Šalies kalba bei kultūra ir remti atitinkamas iniciatyvas. Jos skiria ypatingą reikšmę abiejų Šalių jaunimo bendravimui ir jų bendriems projektams. Abi Šalys vieningai pasisako, kad iš jų šalių dingusios ar neteisėtai išgabentos kultūrinės vertybės, esančios jų valstybių teritorijoje, būtų grąžintos savininkui arba jo teisėtam teisių perėmėjui.
Abi Šalys susitaria palengvinti kapų lankymą, jų išsaugojimą bei priežiūrą ir, pagal galimybes, kitai Šaliai sudaryti sąlygas įrengti mirusiems deramas ir ramybę teikiančias atminimo vietas arba kapines ir jas įstatymiškai saugoti. Jos rems karių kapus prižiūrinčių organizacijų bendradarbiavimą. Abi Šalys pasirašys sutartį dėl karių kapų priežiūros.
Abi Šalys vieningai pasisako, kad lietuvių kilmės piliečiams Vokietijoje ir vokiečių kilmės piliečiams Lietuvoje, remiantis laisvu apsisprendimu, būtų suteikta galimybė puoselėti kalbą, kultūrą ir tautines tradicijas bei laisvai išpažinti religiją. Abi Šalys patvirtina, kad šių piliečių kultūrinio identiteto ir gyvybinių teisių išsaugojimas yra labai svarbus plėtojant jų santykius. Todėl jos kitos Šalies veikiančių įstatymų ribose įgalina ir palengvina šiuos asmenis ir jų organizacijas skatinančias priemones.
Abi Šalys, remdamosios galiojančiais Šalių įstatymais, numato bendradarbiauti, kovojant su organizuotu nusikalstamumu, tarptautiniu terorizmu, kontrabanda ir nelegaliu narkotikų gabenimu. Tam tikslui pasiekti atitinkamos abiejų Šalių kompetentingos tarnybos keisis patirtimi ir operatyvine informacija.
Abi Šalys patvirtina, kad ši Deklaracija netaikoma jų teisėms ir įsipareigojimams, numatytiems galiojančiose dvišalėse ir daugiašalėse sutartyse su kitomis valstybėmis.
Bona, 1993 metų liepos 21 diena
LIETUVOS RESPUBLIKOS VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS
UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS
|
Vokietijos institucijos Lietuvoje Vokietijos Ukio apdovanojimai |
|
|
|
Tomo Mano namai Buvusiame Tomo Mano vasarnamyje Nidoje, Kuršių Nerijoje, šiandien įsikūrusios dvi
institucijos: Lietuvos valstybės lėšomis išlaikomas Tomo Mano memorialinis muziejus bei tarptautinio kuratoriumo vadovaujamas bei trečiųjų šalių lėšomis išlaikomas Tomo Mano kultūros centras. Goethe-Institut / Goethe's institutas Vokietijos ir Baltijos šaliu prekybos rumai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje Konrado Adenauerio fondas Friedricho Eberto fondas |
|
Svarbus adresai ir patarimai |
|
|
|
Vokietijos federalinė šeimos, senjorų, moterų ir jaunimo ministerija (BMFSFJ) glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos socialinio aprūpinimo ir darbo apsaugos ministerija. Pagal 1994 m. tarpžinybinį susitarimą ir po to pasirašytus protokolus kasmet skiriama pinigų jaunimo sąjungoms ir organizacijoms remti. Tai skatina jaunimo politinį aktyvumą, sportinę, kultūrinę veiklą, tarptautinį bendradarbiavimą. Pati BMFSFJ ministerija programų nerengia.Kontaktinis adresas Lietuvoje: Jaunimo reikalu taryba Remimo galimybes Eurodesk - tai Europos jaunimo informacijos tinklas.http://www.eurodesk.org "Jaunimas - Europai" remia jaunimo susitikimus mažiausiai dviejų šalių atstovų grupėms. http://www.ijab.de Europos savanorių tarnyba remia daugelį mėnesių trunkančią pavienių jaunuolių savanorišką tarnybą užsienio visuomeninėse įstaigose Europos šalyse. :http://www.ijab.de |
AHK veikla Lietuvoje ir kitose šalyse
Lietuvos ir Vokietijos ekonominiai ryšiai turi ilgametes tradicijas. 1990 metais atkūrus Lietuvoje nepriklausomą valstybę, atsivėrė naujos bendradarbiavimo galimybės. Apie Vokietijos ir Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo reikšmę liudija ir tai, kad Vokietija yra viena iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių.
Jau daugiau nei 10 metų Vokietijos verslo interesams Vilniuje, Rygoje ir Taline atstovauja čia veikiančios Vokietijos ūkio atstovybės. 2004 metais jų vietoje buvo įkurti Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK), kurie šiuo metu vienija daugiau nei 200 įmonių narių iš Vokietijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
AHK veikla Vokietijoje .Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK) yra Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų (IHK) sistemos dalis. 81 regioniniai pramonės ir prekybos rūmai atstovauja daugiau nei 3,5 mln. įmonių - narių interesams. Šio tinklo pagalba mes Jums galime surasti bendradarbiavimo partnerius, parūpinti reikiamą informaciją bei suteikti paramą vystant verslą Vokietijoje.
AHK veikla pasaulyje . Vokietijos užsienio prekybos rūmų tinkle - 120 biurų daugiau nei 80 šalių, todėl Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai turi tiesioginius ryšius visame pasaulyje. Šie ryšiai tarnauja mūsų narių interesams.
Rinkos
Vokietija yra viena iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. 2003 metais į Lietuvą iš Vokietijos buvo importuota prekių už daugiau nei 1.602 mln. EUR arba 16% viso Lietuvos importo. Vokietija yra antroje vietoje po Rusijos pagal importo į Lietuvą apimtis. Lietuvos eksportas į Vokietiją siekia 734 mln. EUR ir sudaro 10% bendro Lietuvos eksporto. Vokietija – trečias pagal eksporto dydį Lietuvos partneris.
Be medienos ir maisto produktų pagrindiniai prekybos produktai yra tekstilės gaminiai, chemijos produktai, gamybos mašinos.
Beveik 10% visų tiesioginių investicijų yra iš Vokietijos, kuri pagal šį rodiklį užima trečią vietą. Lietuvoje yra registruota daugiau nei 1.100 įmonių, turinčių vokiško kapitalo, be to, augimo tendencija išlieka.
Vokietija su daugiau nei 80 mln. gyventojų kaip didžiausia Europos rinka ir svarbiausia pasaulyje parodų ir mugių vieta sukuria Lietuvos įmonėms plačias verslo galimybes. Vokietijos įmonės taip pat vis labiau domisi prekybos su Lietuva plėtra.
Augimo tendencija atsispindi ir prekybos bei investijų tarp trijų Baltijos šalių srityje. Vis daugiau Lietuvos įmonių sėkmingai dirba Estijoje ir Latvijoje. Tai ir toliau skatins jau įgyvendintas šių šalių įstojimas į Europos Sąjungą.
Vokietijos ukio apdovanojimai
Pirmą kartą Lietuvos įmonėms įteikti Vokietijos ūkio apdovanojimai .Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (AHK) pirmą kartą už laimėjimus vystant ekonominį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Vokietijos š.m. sausio 26 dieną apdovanojo Lietuvos įmones. Viešbutyje „Radisson SAS Astorija“ vykusioje apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo šio renginio globėjas Vokietijos ambasadorius Volker Heinsberg ir ūkio ministras Kęstutis Daukšys. Apdovanojimus Lietuvos įmonėms įteikė Vokietijos ir Baltijos šalių rūmų viceprezidentas Achim Naumann.
Vokietijos ūkio apdovanojimai buvo teikiami dviejose kategorijose: didelių įmonių kategorijoje ir mažų bei vidutinių įmonių kategorijoje. Už laimėjimus vystant turizmą tarp Lietuvos ir Vokietijos buvo įsteigtas specialusis apdovanojimas turizmo įmonėms.
Autoritetinga vertinimo komisija, kurią sudarė Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, projekto rėmėjų, viešųjų ryšių, Valstybinio turizmo departamento ir LR Ūkio ministerijos atstovai, rinko Lietuvos įmones, 2005 metais ypač nusipelniusias plečiant verslo ryšius tarp Lietuvos ir Vokietijos. Buvo vertinami įmonių gaminiai, eksporto apimtys, ekonominio augimo rodikliai, gaminių novatoriškumas, marketingo strategija ir jos pritaikymas Vokietijos rinkai, įmonės socialinė politika. LR Ūkio ministerija vertinant dideles įmones ir turizmo srityje dirbančias įmones susilaikė.
Didelių įmonių grupėje laimėtoja buvo paskelbta apdirbamosios pramonės įmonė „Kauno energetikos remontas“. Mažų ir vidutinių įmonių kategorijoje laimėjo metalo apdirbimo ir prekybos įmonė „Stevila“. Specialųjį turizmo apdovanojimą vertinimo komisija skyrė kaimo turizmo įmonei „Jolandos Šoblinskienėsūkininkės ūkis“. Apdovanotos įmonės ypač pasižymi profesionalumu, gaminių ir paslaugų kokybe, marketingo patirtimi ir intensyviu bendradarbiavimu su Vokietija.
2005 m. birželio pabaigoje paskelbtame Vokietijos ūkio apdovanojimų Lietuvoje konkurse galėjo dalyvauti Lietuvoje registruotos įmonės, kurių lietuviško kapitalo dalis sudare ne mažiau kaip 50%.
Šio konkurso tikslasbuvo - skatinti dvišalę prekybą su Vokietija, ypač Lietuvos eksportą į Vokietiją ir pristatyti Lietuvą Vokietijos verslininkams kaip šalį, patrauklią investicijoms ir turizmui, pagerbti įmonės už atliktą darbą ir paskatinti įmones plėsti verslo ryšius ir ateityje.
Saltinis: AHK internetine svetaine